Vos prieš kelis dešimtmečius vaikai nuo pat mažens augo su poezija. Juk nemaža dalis jų vaikystės pasakų, tokių kaip J. Marcinkevičiaus „Grybų karas“, „Voro vestuvės“, Vytės Nemunėlio „Meškiukas Rudnosiukas“, E. Mieželaičio „Zuikis Puikis“, S. Nėries „Eglė žalčių karalienė“ ir kitos buvo eiliuotos. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga sudarytame „Reikšmingiausių lietuvių autorių knygų vaikams ir paaugliams kataloge“ pirmajame dešimtuke net 8 kūriniai eiliuoti. Tačiau mūsų dienomis poezija toli gražu nėra tokia populiari. Ar įmanoma šiuolaikinį vaiką išmokyti pamilti ar bent jau sudominti eiliuota kūryba?