ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Digrių kaimas

Koplyčia stovi 6 km, į šiaurės vakarus nuo Garliavos, netoli Garliavos-Pažėrų kelio. Ją 1859 m. be leidimo pastatė Fredos savininkas Juozapas Godlevskis (Garliauskas). Kartu buvo išmūrytas gyvenamasis namas ir kiti kunigo sodybos pastatai. Konsekruota 1861 m. Paminėta 1865 m. kaip mūrinė, o 1881 m. kad statyta iš plytų, dengta malksnomis, turinti bokštelį, stogas dvišlaitis, dengtas čerpėmis. Koplyčia bebokštė, vienanavė, stačiakampio plano, su tiesia apside ir maža, prie šiaurinio kampo prišlieta zakristija. Zakristija ir atikas veikiausiai buvo pristatyti prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Koplyčia pastatyta romantizmo, rekonstruota istorizmo laikotarpiais, todėl turi jų bruožų. Šiuo metu koplyčia stipriai apgriuvusi.

Lit.: Lietuvos sakralinės dailės katalogas / [redakcinė kolegija: A. Gaižutis (pirmininkas) … [et al.]. - Vilnius : Gervelė, 1996-. - T.1, kn.4 antr.: Lietuvos sakralinė dailė.

T. 1 : Vilkaviškio vyskupija
Kn.4 : Aleksoto dekanatas : mokslinių straipsnių rinkinys / Kultūros ir meno institutas, Kultūros paveldo centras ; [sudarytoja ir atsokomoji redaktorė Gražina Marija Martinaitienė]. - 2000 (Vilnius : Petro ofsetas). - 513,[1] p. : iliustr.-P. 96

Nuotr.: Virginijos Tamašauskienės 

ČEKIŠKĖS SENIŪNIJA
Čekiškė, L. Markelio g. 1

Svarbiausias Čekiškės miestelio pastatas – Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1617 m. Bažnyčios fundatorius – Čekiškės dvaro savininkas ir miestelio įkūrėjas Jurgis Mackevičius. Statant bažnyčią, po didžiuoju altoriumi įrengtas Mackevičių šeimos laidojimo rūsys. Prie bažnyčios 1620–1625 m. veikė parapinė mokykla.
XVIII a. pabaigoje bažnyčia sudegė. Ją XIX a. pradžioje atstatė klebonas Bonaventura Miknevičius. Sumūrytas pagrindinis (vienas vėlyviausių Lietuvoje) banguoto kontūro barokinis fasadas. 1807 m. Gardine buvo pagamintas ir Nemunu iki Vilkijos atplukdytas altorius (pastatytas 1808 m.), įrengta dabartinė sakykla, o dešinėje bažnyčios pusėje pristatyta zakristija. Bažnyčios didžiajame altoriuje įrengta ąžuolinių skulptūrų grupė, vaizduojanti Kristaus nuėmimą nuo kryžiaus. Tai XVI a. kūrinys, neturintis analogų Lietuvoje. Dirbdamas Čekiškėje, kunigas B. Miknevičus parengė katekizmą ir parašė „Giesmę historičną apie Čekiškės bažnyčią“ (1836 m.). 1905 m. bažnyčioje tuokėsi žymus politikas ir visuomenės veikėjas Povilas Višinskis su vietine dvarininkaite Juzefa Mikuckaite. 1924–1938 m. Čekiškės bažnyčioje klebonaujant Dionizui Vaitkevičiui, didelio populiarumo sulaukė Velykų nakties renginiai, kurių pagrindiniai atlikėjai buvo Velyknakčio „kareiviai“ ir „žydai“.
Didžiajame altoriuje yra įrengtas nežinomo vokiečių meistro XVI a. pr. sukurtas kūrinys – medžio reljefas, vaizduojantis Kristaus nuėmimą nuo kryžiaus. Skulptūra „Pranašas su atversta knyga“ įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Mūrinėje varpinėje įrengtas parapijos muziejėlis. Šventoriuje 1934 m. buvo pastatytas kryžius, skirtas Čekiškės pavasarininkų kuopos įkūrimo dešimtmečiui. 1996 m., minint Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro prof. Prano Dovydaičio 110-ąsias gimimo metines, šventoriuje atidengtas koplytstulpis.

Lit.: Kauno arkivyskupijos bažnyčios : [iliustruotas žinynas].- [Kaunas] : Terra publica, [2010] (Kaunas : Arx Baltica). - 227, [1] p. : iliustr.
Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius].

Nuotr.:https://kaunoarkivyskupija.lt/cekiske/

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
Braziūkų kaimas, Braziūkų g.81

Nuošaliame, tarp miškų įsikūrusiame Braziūkų kaime, 1932 m. gyventojų iniciatyva pastatyta medinė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, 1934 m. įkurta paraBažnyčia yra stačiakampio plano, trinavė. Vidurinės navos tąsoje yra stačiakampė presbiterija, o šonines navas pratęsia žemos zakristijos. Pagrindinio bažnyčios fasado kampuose stovi du aukšti, masyvūs, kvadratiniai bokštai, kurie suskaidyti į tris tarpsnius. Viduriniai bokštai baigiasi smailiais trikampiais frontonais ir kryžminiais stogais.Bažnyčios viduje - trys navos. Vidurinė yra aukštesnė ir platesnė už šonines, jos gale yra vargonai. Vietinių gyventojų teigimu, visą bažnyčios interjerą bei altorių padirbo vietinis stalius B. Valaitis. Kitų nuomone altorių darė iš svetur atvykęs meistras.
1991 m. bažnyčia suremontuota: išdažyta išorė ir vidus, pakeistos grindys, aptverta tvora. Pietrytiniame jos kampe stovi koplytėlė. Šalia bažnyčios yra medine tvora aptvertos kapinės.

Lit.iš http://vilkaviskis.lcn.lt/dekanatai/aleksoto/braziukai/

Nuotr.:https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/#

BABTŲ SENIŪNIJA
Babtai, Nevėžio g.23

Pirmoji katalikų bažnyčia Babtuose pastatyta dvarininko, Žemaičių ir Babtų seniūno Viktoro Konstantino Mlečkos lėšomis XVII a. (apie 1672 m.). 1715 m. perstatyta nuo pamatų. Iš pradžių buvusi Vandžiogalos filija, 1744 m. gavo parapijos teises. 1771 m. dvarininko Prozoro lėšomis šventovė atnaujinta. 1830 m. gaisro metu bažnyčia sudegė. Nauja, dabartinė bažnyčia pagal inž. Malaševskio projektą pastatyta 1853 m., o 1860 m.- pašventinta. Bažnyčios statybai lėšas aukojo parapijiečiai, klebonas kun. Mikalojaus Petraševičius, 550 rublių skyrė vyskupas Motiejus Valančius. Pamaldos bažnyčioje buvo laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis. Spaudos draudimo metais bažnyčios vikaras Vincas Zapkus padėdavo knygnešiui Jurgiui Keruckui bažnyčioje slėpti lietuviškas knygas.
1982–1990 m. m. Babtų bažnyčioje klebonavo poetas kunigas Ričardas Mikutavičius
(daugiau apie jį : https://lt.wikipedia.org/wiki/Ri%C4%8Dardas_Mikutavi%C4%8Dius),
daug dirbęs atliekant kapitalinį bažnyčios remontą, taip pat išrūpinęs bažnyčiai Vinco Svirskio kryžių ir angelų skulptūras.
Bažnyčioje yra vertingų dailės kūrinių. Tai XVII a. šv. arkangelo Mykolo, šv. Florijono medinės skulptūros, XIX a. paveikslai „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“. Paveikslas „Trijų Karalių pagarbinimas“ ir eklektikos stiliaus vargonai, įtraukti į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Bažnyčios šventorius apjuostas metaline tvora su mūriniais vartų stulpais. Jame stovi medinė var¬pinė su trimis varpais. 1994 m. pastatytas tautodailininko A. Sakalausko koplytstulpis „Laiminantis Kristus“, skirtas Babtų parapijos 250 m. jubiliejui. Šventoriuje yra senos kapinės.

Daugiau: http://babtai.puslapiai.lt/index.php/lt/baznycios-4/babtu-baznycia

Lit.: Kauno arkivyskupijos bažnyčios : [iliustruotas žinynas ].- [Kaunas] : Terra publica, [2010] (Kaunas : Arx Baltica). - 227, [1] p. : iliustr.
Lietuvos bažnyčios : iliustruotas žinynas / [sudarytoja Laima Šinkūnaitė]. - Kaunas : VšĮ "Terra Publica", 2009 (Kaunas : UAB "Arx Baltica"). - 304 p. : iliustr.

Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius].

Nuotr.:https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

RAUDONDVARIO SENIŪNIJA
Šilelio kaimas

Kapinynas yra Nemuno pakrantėje šalia Raudondvario. Rasta nemažai titnaginių dirbinių. 1992 m. kapinynas įrašytas į  Lietuvos kultūros vertybių registrą. 

Lit.: Lietuvių enciklopedija. T.29 .- Bostonas, 1963 .- P. 489.

Nuotr. iš https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search 

BATNIAVOS SENIŪNIJA
Brūžės kaimas

Tai priešistorinis XV-XVI a. kapinynas. Jame surasta II-III amžiaus įkapių. Viename kape prie griaučių surasti du įvijiniai žalvariniai antsmilkiniai ir profilinė segė, kitame -  baltiška akinė segė ir masyvi apskrito pjūvio apyrankė. Kranto smėlyje rastas žalvarinis ritininis smeigtukas su geležine viršūne ir mėlynas rantytas stiklinis koralas. 1936 m. rasta D.L.K. Aleksandro denarų. 1992 m.kapinynas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Lit.: Lietuvių enciklopedija /Boston (Mass.) : Lietuvių enciklopedijos l-kla (J. Kapočius), 1953-1985. - 37 t. : iliustr.
T. 22 : Pareiškimas-Pinay . - 1960. - P.143

Nuotr.: http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

BABTŲ SENIŪNIJA
Pakapių kaimas

Kapinynas priskiriamas XI-XII a.Jame palaidoti degintini žmonės bei gyvuliai. Rasta sudeginto žmogaus kapas,32 žirgų griaučiai su įkapėmis (X-XIII a.).Sudegintų kaulų likučiai buvo supilami į nedideles duobes, kai kurie kapai aplink apdėti akmenimis. Gyvuliai laidojami atskiroje kapinyno dalyje negiliose duobėse ( 15-20 cm.).Rasti puošnūs žirgų balnojimo reikmenys.Taip pat ištirta 25 nedegintų žmonių kapai (XV-XVI a.).Radiniai saugomi Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Lit.: Lietuvių enciklopedija. - Boston (Mass.) : Lietuvių enciklopedijos l-kla (J. Kapočius), 1953-1985. - 37 t. : iliustr.
T. 21 : Oda-Pareiga / 1960. -P.368

Kauno rajono istorija -mokiniams ir mokytojams [Elektroninis išteklius] / rengėjai: A. Bulotas, D.Marmienė, O. Kukcinavičienė,…[et al.]. - [Kaunas] : Kauno rajono švietimo centras, 2007

VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA

Kapinynas aptiktas 1911 m. 1978 - 1979 m. Vilniaus pedagoginio instituto archeologinė ekspedicija kapinyne ištyrė 350 m² plotą, surado 22 mirusiųjų kapus. Mirusieji laidoti nedeginti su įkapėmis. 1911 m. ištirtuose kapuose rasta apie 40 dirbinių, datuojamų III–V a. 1978 - 1979 m. rasta II–V a. žalvarinių antkaklių, apyrankių, stiklo ir emalio karolių, geležinių kirvių, ietgalių. Radinius saugo Vytauto Didžiojo Karo muziejus Kaune. 

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Lauksvyd%C5%B3_kapinynas

BATNIAVOS SENIŪNIJA
Kriemalos kaimas

1661 m. Istorijos instituto bei Istorijos ir etnografijos muziejaus archeologai kapinyne ištyrė 1355 m²  žemės ploto. Nustatyta, kad kapinyne laidota nuo II a.iki XV a. Rasti 28 nedegintų ir 8 sudegintų mirusiųjų žmonių bei 23  žirgų kapai. Ankstyvuoju laikotarpiu nedeginti mirusieji laidoti su įkapėmis; 4 mirusieji palaidoti su II–III a., dar 3 su V-VI a. dirbiniais.  Taip pat šiuose kapuose rasta  vainikų liekanų.  XI-XV a. mirusieji laidoti nedeginti aukštielninki, su įkapėmis arba be jų, septyniuose kapuose rasta įkapių, 14 kapų  be įkapių. Ankstyvuosiuose kapuose rasta darbo įrankių, ginklų, papuošalų, vėlyvuosiuose – papuošalų ir XIV a. Lietuvos monetų, žirgų kapuose – puošnių odinių kamanų liekanų. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. 2003 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Literatūros šaltinis: Wikipedia

Nuotr.:https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

KARMĖLAVOS SENIŪNIJA

Karmėlavos kapinynas yra 1 km. į pietus nuo piliakalnio, miestelio šiaurės vakarų dalyje. 1975-1977 m. ir 1998-2004 m. kapinyną tyrė Vytauto Didžiojo karo muziejus (tyrimų vadovė K. Rickevičiūtė). Ištirti 222 kapai, datuojami XIV-XVI a. Mirusieji laidoti karstuose, kuriuose rasti puodai. Taip pat rasta geležinių plačiaašmenių kirvių, peilių ir odinių makščių liekanų, adatų, ietigalių, segių, apyrankių, antkaklių, auskarų, kabučių, žiedų, antsmilkinių, smeigtukų, monetų, odinių piniginių ir rankinių fragmentų, skiltuvų, skustuvų, galąstuvų. Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus. 2005 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Lit.: Karmėlava / [leidinio autoriai ir sudarytojai Irena Mickuvienė ir Viktoras Trofimišinas]. - Kaunas : ["Tėviškės žinių" leidyb. centras], 1999

Nuotr.:http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search