ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Jonučių km.

Paminklas, pastatytas 1995 m. spalio 16 d., skirtas Jonučių ir Narsiečių kaimams bei jų gyventojams atminti. Paminkle įrašyta: „APSAUGOK, AUKŠČIAUSIAS, TĄ MYLIMĄ ŠALĮ, KUR MŪSŲ SODYBOS, KUR BOČIŲ KAPAI"/MAIRONIS/. Paminklo autorius A. Drulia.

Lit.:
Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015.- P. 75.

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas

AKADEMIJOS SENIŪNIJA

Prof. Juozo Tonkūno biustas. Pastatytas Aleksandro Stulginskio universiteto Rektorių atminimo alėjoje. Atidengtas 1999 m. spalio 15 d. Skulptorius Marijus Petrauskas.

Juozas Tonkūnas - atrasis Akademijos rektorius (1928-1934). Gimė 1894 03 30 Stačiūnuose (Pasvalio r.). Agronomas pievininkas. LMA narys korespondentas (1956). 1918 baigė Petrovsko žemės ūkio akademiją (Maskvoje), iki 1923 dirbo administracinį darbą Kaune ir Marijampolėje. 1924 dėstė Kauno universitete. 1924-1941 – Žemės ūkio akademijos Žemdirbystės katedros vedėjas, 1927-1928 – prorektorius, 1928-1934 – rektorius; profesorius (1927). Tobulinosi užsienyje, studijavo sėklų kontrolės ir lauko bei vegetacinių bandymų klausimus. 1934-1939 – švietimo ministras. 1941 – represuotas. 1955-1956 – Dotnuvos selekcijos stoties agrotechninio skyriaus vedėjas. 1956-1968 dirbo Žemdirbystės institute, 1956-1962 – Pievų ir ganyklų skyriaus vedėjas. Nuo 1955 dėstė Žemės ūkio akademijoje.
Lauko bandymų Lietuvoje pradininkas: vienas pirmųjų pradėjo pievų tręšimo ir kultūrinių ganyklų tyrimus. Su kitais organizavo pievų ir ganyklų mokslinius tyrimus bandymų stotyse (nuo 1925); 1928 įsteigė pirmąją Lietuvoje sėklų kontrolės stotį ir jai vadovavo (iki 1939). Svarbiausi veikalai: „Lauko bandymai” (1940), „Lauko bandymų metodas” (1957), „Pievos ir ganyklos” (su L.Kadžiuliu, 1966; 2-asis leid. 1977). Knygos „Pašarinės žolės, pievos ir ganyklos” (1958) vienas iš autorių.
Mirė 1968 05 06 Vilniuje.

Lit. ir nuotr.: http://asu.lt/universitetas-2/rektoriai/rektoriu-atminimo-aleja/

AKADEMIJOS SENIŪNIJA

Prof. Vinco Vilkaičio biustas Aleksandro Stulginskio univeristeto Rektorių atminimo alėjoje. Atidengtas 1994 m. spalio 14 d. Skulptorius Raimundas Žiupka.

Vincas Vilkaitis - trečiasis Akademijos rektorius (1934-1940). Gimė 1892 01 16 Kybartuose. Botanikas. 1912-1914 studijavo Peterburgo universitete. 1917-1921 – Marijampolės gimnazijos mokytojas. 1925 baigė Berlyno universitetą. 1925-1941 – Žemės ūkio akademijos Botanikos katedros vedėjas, 1934-1940 – rektorius; profesorius (1927). 1927 Žemės ūkio akademijoje įsteigė Augalų apsaugos stotį ir iki 1939 jai vadovavo. 1941 buvo represuotas ir ištremtas.
Paskelbė darbų apie javų kūles ir rūdis, runkelių, linų, vaismedžių ir uogakrūmių ligas; šie darbai sudarė pagrindą vėlesniems tų augalų ligų tyrinėjimams Lietuvoje. 1935 suorganizavo Žemės ūkio akademijos mokslininkų personalo kolektyvą Kamanų (Akmenės r.), vėliau – Šepetos (Kupiškio r.) pelkėms tirti. Paskelbė darbų iš žemės ūkio fitopatologijos, parazitinės mikologijos, išvertė ir parašė vadovėlių vidurinėms mokykloms.
Mirė 1943 01 19 tremtyje – Trofimovske (Rusija, Jakutsko sritis).

Lit. ir nuotr.: http://asu.lt/universitetas-2/rektoriai/rektoriu-atminimo-aleja/

AKADEMIJOS SENIŪNIJA

Profesoriaus Povilo Matulionio biustas Aleksandro Stulginskio universiteto Rektorių atminimo alėjoje. Atidengtas 1994 m. spalio 14 d., skulptorius Marijus Petrauskas.

Povilas Matulionis - pirmasis Akademijos rektorius (1924-1928). Gimė 1860 09 05 Kupiškyje. Miškininkas. 1889 m. baigė Peterburgo miškų institutą. 1889-1898 – miškininkas Pskovo, 1898-1907 Vilniaus ir Kauno gubernijose. Dalyvavo 1905-1907 revoliucijoje. 1907-1918 – miškininkas Suomijoje, Rusijoje. 1918-1921 – Lietuvos žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Miškų departamento direktorius. 1922-1927 dėstė Dotnuvos žemės ūkio technikume, 1924-1929 – Žemės ūkio akademijoje, 1922-1924 – Kauno universitete, 1923-1924 m. Miškininkystės katedros vedėjas; profesorius (1923 m.). Pirmasis Žemės ūkio akademijos rektorius (1924-1928), Miškotvarkos katedros vedėjas (1924 – 1929).
Matulionis – miško tipologijos mokslo pradininkas Lietuvoje. Sukūrė Lietuvos miškų klasifikacijos lentelę, kurioje miškų augavietės suskirstytos į 3 grupes, 10 rūšių (tipų). Sudarė pagrindinių Lietuvos medžių rūšių tūrių lenteles, metinės miškų kirtimo normos skaičiavimo formulę, Lietuvos kalnuotumo ir nuotakumo (1906), apžvalginį (1922), reljefinį Lietuvos ir Latvijos (1922) žemėlapius.
Parašė aritmetikos vadovėlį, florai skirtą veikalą „Žolynas” (1906), kuriame yra apie 3000 jo surinktų augalų lietuviškų pavadinimų.
Mirė 1932 03 15 Aleksandrijoje (Šiaulių r.).

Lit. ir nuotr.: http://asu.lt/universitetas-2/rektoriai/rektoriu-atminimo-aleja/

AKADEMIJOS SENIŪNIJA

Prof. Jono Bulavo biustas Aleksandro Stulginskio universiteto Rektorių atminimo alėjoje. Atidengtas 2003 m. birželio 26 d. Skulptorius Marijus Petrauskas.

Jonas Bulavas - aštuntasis Akademijos rektorius (1957-1962). Gimė 1903 07 24 Ginotuose (Rokiškio aps., Juodupės vls.). Agronomas selekcininkas. 1925 baigė Dotnuvos žemės ūkio technikumą, 1928 – Žemės ūkio akademiją. 1931 Švedijoje studijavo selekciją. 1925-1956 dirbo Dotnuvos selekcijos stotyje; 1940-1941 ir 1944-1956 – direktorius. 1940-1983 (su pertrauka 1941-1944) dėstė Žemės ūkio akademijoje; 1947-1960 – docentas, nuo 1961 – profesorius. 1953 apgynė žemės ūkio mokslų kandidato, o 1968 – žemės ūkio mokslų daktaro disertacijas. 1957-1962 – Žemės ūkio akademijos rektorius. 1957-1976 – Augalininkystės katedros vedėjas. 1956 išrinktas Lietuvos mokslų akademijos ir SSRS žemės ūkio mokslų akademijos nariu korespondentu. 1966-1977 – Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugijos prezidentas.
Sukūrė keliolika kviečių ir miežių veislių, kviečių ir rugių (kvietrugių) hibridų. Parašė knygas „Augalų selekcija ir sėklininkystė” (1963), „Bendroji augalų selekcija” (1970).
Mirė 1984 10 07 Kaune.

Lit. ir nuotr.:http://asu.lt/universitetas-2/rektoriai/rektoriu-atminimo-aleja/

VILKIJOS SENIŪNIJA
Vilkija, Bažnyčios g.

Minint Magdeburgo teisių suteikimo Vilkijai 200-ąsias metines, 1992 m. prieš Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčią pastatytas koplytstulpis su miesto globėjo Šv. Juozapo skulptūra. Aut. skulptorius A. Vaištaras.

Lit.: Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015.

Nuotr.: https://www.youtube.com/watch?v=AeyW0GgxsSI

VANDŽIOGALOS SENIŪNIJA
Vandžiogala, Kauno – Parko g. sankryža

Skaudžius pėdsakus Vandžiogalos apylinkėse paliko 1863 m. sukilimas. Juos šiandien ženklina sukilėlių kapai, kryžiai, koplytstulpiai. Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios senajame šventoriuje palaidoti sukilimo dalyviai, sukilėlių rėmėjai: Aleksandras Chmielevskis, Vilkevičiai , Gorskiai, Tadeušas Dackevičius, sukilimo vado Zigmanto Sierakausko adjutantas Artūras Milošas ir kiti.
Už aktyvų dalyvavimą 1863 metų sukilime Ibėnų kaimo gyventojai buvo žiauriai nubausti: Kauno gubernatoriaus Muravjovo įsakymu, kaimas buvo visiškai sudegintas, 30 šeimų buvo ištremta į Sibirą. Ištremtųjų vieton buvo atkelti rusų sentikiai.
Šios tragedijos aukų atminimui 1998 m. lapkričio 29 d., minint 1863 m. sukilimo 135– ąsias metines, Vandžiogaloje pastatytas skulptoriaus Adolfo Teresiaus ąžuolinis koplytstulpis.

Daugiau:
https://www.vandziogala.eu/lt/vandziogalos-lenkai/119-is-ciklo-1863m-sukilimo-150-osios-metines-tragiska-vandziogalos-parapijos-ibenu-kaimo-istorija

Lit.:
https://www.vandziogala.lt/turizmas/koplytstulpis-ibenu-kaimo-tragedijai-atminti

https://www.vandziogala.eu/lt/929-vandziogalieciai-su-harcerais-paminejo-1863-metu-sukilimo-155-asias-metines-2

Nuotr.: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

UŽLIEDŽIŲ SENIŪNIJA
Romainių km.

1994 m. liepos 12 d. žūties vietoje ( žuvo 1944 m.), kairiajame Nevėžio krante, ties Nevėžio kraštovaizdžio draustinio riba, Lietuvos laisvės armijos (LLA) įkūrėjo Kazio Veverskio
(daugiau apie jį: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201312_veverskis_biog.pdf) atminimui pastatytas koplytstulpis. Autorius – žuvusiojo brolis P. Veverskis. Drėgmės ir laiko apgadintas koplytstulpis atiduotas muziejui.
Jo vietoje 2014 m. spalio 31 d., Kauno rajono savivaldybės iniciatyva, atidengtas kalavijo formos paminklas su virš jo kylančia laisvės paukšte. Monumento autoriai – skulptorius Marijus Petrauskas ir architektė Violeta Beigienė.

Daugiau:
http://www.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/salia-nevezio-iskilo-paminklas-lietuvos-laisves-armijos-vadui-657305?full
http://www.kpd.lt/news/889/549/Atidengtas-paminklas-Lietuvos-laisves-armijos-vadui-Kaziui-Veverskiui.html

Lit.:
http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=VEVERSKIS%20KAZYS

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/