BABTŲ SENIŪNIJA
Sitkūnų km., Sausio 13- osios g. 25B

1991– ųjų sausio 13– osios įvykiams atminti prie buvusios Sitkūnų radijo stoties (daugiau: https://lt.wikipedia.org/wiki/Sitk%C5%ABn%C5%B3_radijo_stotis ) 2001 m. pastatytas medinis stogastulpis bei memorialinė granito plokštė su įrašu „ IŠ ČIA RADIJO BANGOMIS 1991 m. SAUSIO 13-OSIOS NAKTĮ PASAULIS IŠGIRDO LIETUVAI GRESIA PAVOJUS. ČIA IŠ VISOS LIETUVOS SUSIRINKO TĖVYNĖS LAISVĖS GYNĖJAI. LAISVĖ IR TĖVYNĖ BUVO APGINTA“.Stogastulpio autorius liaudies meistras iš Kretingos Raimundas Puškorius, plokštės – skulptorius Marijus Petrauskas.

Daugiau:
https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kulturos-paveldas/paminklas-prie-sitk%C5%ABn%C5%B3-radijo-stoties/

Lit.:
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/sausi-apgintos-laisves-pedsakai-610325?full

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

BABTŲ SENIŪNIJA
Stabaunyčios km. 

1933-iųjų liepos 17-ąją, likus 650 kilometrų iki Kauno, sudužo iš JAV skridęs, Atlanto vandenyną įveikęs lėktuvas „Lituanica“. Lakūnai S. Darius ir S. Girėnas žuvo. ( daugiau: https://www.lzinios.lt/Istorija/lz-archyvas-lituanicos-skrydis-tarp-legendos-ir-tikroves/159222 )
Šiems didvyriams atminti generolo Vlado Nagevičiaus, Babtų visuomenės ir šaulių iniciatyva šalia Babtų miestelio, ant Stabaunyčios kalvos,1933 m. liepos 17 d. pastatytas mūrinis koplytstulpis su kryžiumi ir ankstyvojo baroko stiliaus elementais.
Paminklinėje lentoje įrašyta: „17.VII.1933 m. ŠVENTAISIAIS JUBILIEJAUS METAIS BABTŲ VISUOMENĖ IR ŠAULIAI ATNAUJINO, ATSTATĖ GRIUVĖSIAIS VIRTUSĮ SENOVĖS KRYŽIŲ, KAD NEUŽMIRŠTUME LAKŪNŲ DARIAUS IR GIRĖNO ŽYGIŲ." Kartu buvo įrašyti inžinieriaus Prapuolenio – Pašeimiškio sukurti žodžiai: „JIE, PERSKRIDĘ ATLANTO VANDENYNĄ,/ IŠAUKŠTINO TUO LIETUVĄ TĖVYNĘ./ NORS ŽUVO TRAGIŠKAI, STAIGA/ TIES NUMYLĖTA LIETUVA,/ TERAGINA JIE MUS VISUS/ TĖVYNEI DIRBTI DARBUS PRAKILNIUS".
1933 m. spalio 1– ąją paminklas iškilmingai atidengtas. Pašventino Babtų parapijos klebonas kunigas Juozas Sirtautas. Šis paminklas – pirmasis paminklas Lietuvoje, skirtas žuvusiems didvyriams S.Dariui ir S.Girėnui atminti.
1965 m. paminklas nugriautas. Vietiniai gyventojai išsaugojo tik paminklinę lentą ir skydą.
Atstatytas 1989 m. liepos 16 d. Babtų vidurinės mokyklos direktoriaus Juozo Sauliaus, muziejaus vadovės Marijos Markauskienės, klebono kunigo Ričardo Mikutavičiaus iniciatyva. Projektą pagal Babtų muziejuje išsaugotą paminklo nuotrauką atkūrė architektas Edmundas Kondratas. Darbus atliko inžinieriaus Jono Jegersko ir Gintauto Remeikos vadovaujami darbininkai.
Paminkle įstatyta ir išsaugota išlikusi paminklinė lenta bei skydas, taip pat paminklo nišose įmontuotos Kunigo Ričardo Mikutavičiaus lėšomis įsigytos medinės skulptūros.
1993 m. paminklas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

"Tvirčiausias paminklas yra žmonių širdyje. Ir jo niekas nepajėgia išgriauti. Tas pamatas – Lietuva, jos žmonės. Šis paminklas dabarčiai. Tegul jis būna amžinas." / kun. Ričardas Mikutavičius

Daugiau:

http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/pirmieji-paminklai-lietuvos-lakunams-760902

Lit.:

Kauno rajono gamta ir kultūros vertybės / [knygą ruošė: Rapolas Vasiliauskas[et al.]. - Kaunas : Lututė, [1999].

Iš užmaršties sugrįžę: [ reklaminis leidinys] / V. Poškaitienė, A. Vaičius.– 1992.
http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/pirmieji-paminklai-lietuvos-lakunams- 760902

http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

Nuotr.: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

BABTŲ SENIŪNIJA
BABTAI

Minint lietuviškos spaudos atgavimo 95-ąsias metines, 1999 m. Babtuose pastatyta medinė skulptūra, skirta Babtų krašto knygnešiams (M. Ramanauskui, K. Urniežiui, J. Keruckui, K.Jonaičiui, K. Liukomui, kun. V. Zapkui ir kt.) atminti. Paminkle iškalti žodžiai: „ Jie nešė mums nežemišką šviesą – Knygą“. Autorius skulptorius Remigijus Laurutis.

Paminklas neišlikęs.

Daugiau: http://www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklai/knygnesiai/babtu_knygnesiai.html
                http://babtai.puslapiai.lt/index.php/lt/11-

Nuotr.:    http://www.spaudos.lt/knygnesiu_paminklai/knygnesiai/babtu_knygnesiai.html

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Jonučių kapinės

Jonučių kapinėse Garliavos Sąjūdžio grupės iniciatyva 1988 – 1990 m. iš lauko akmenų pastatytas paminklinis ansamblis Laisvės kovotojams už nepriklausomybę. Čia 1989 – 1993 m. iš užkasimo vietų perkelti ir palaidoti 1945 – 1949 m. Garliavos apylinkėse žuvę partizanai, taip pat įamžinti politiniai kaliniai, tremtiniai bei sovietų genocido aukos.Aukuro plokštėje iškalta: „PRISIMINK, LIETUVI, TUOS, KURIE KRITO, GINDAMI TĖVYNĖS LAISVĘ, ŽUVO SIBIRO ŽEMĖJE IR KITOSE PLAČIOJO PASAULIO VIETOSE“. Kitoje, toliau stovinčio paminklo plokštėje įrašas: „SURINKTIEMS IŠ ŠULINIŲ, ŠLAITŲ IR GRIOVIŲ, PARVEŽTIEMS IŠ TOLIMŲ TREMTIEMS KRAŠTŲ IR VISIEMS NEŽINOMIEMS KOVOTOJAMS, ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ. AMŽINA ATMINTIS.“
Autoriai: V. Urbelis, A. Drūlia, P. Petraitis.
Įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Daugiau:
https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kulturos-paveldas/kapai-ir-paminklas/

Lit.:
Pietų Lietuvos partizanų sritis : atlasas : Dainavos ir Tauro apygardos / [parengė Edita Jankauskienė, Dalia Kuodytė, Rūta Trimonienė, Dalius Žygelis ; žemėlapius parengė Rimantas Žvirblis ; ats. redaktorė Dalia Kuodytė]. - Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2008.
Kauno rajono gamta ir kultūros vertybės / [knygą ruošė: Rapolas Vasiliauskas. - Kaunas : Lututė, [1999].
Garliava, 1809-2009 : [bukletas] / R. Pauliukaitienė. - Kaunas : Kauno rajono savivaldybės administracija, 2009

Nuotr.:  https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Padainupio km., Alšėnų g.

Paminklas atidengtas 1933 m. liepos 17 d. Padainupio šaulių būrio iniciatyva (vadas – mokytojas Leonas Šlapkauskas). Šaulių būrio vado Jurgio Dulinsko teigimu, paminklas pastatytas Vytauto Didžiojo 500 – osioms metinėms, tačiau ant paminklo iškalta data – 1933 m. liepos 17 d. – sutampa su S. Dariaus ir S. Girėno žūties data. Paminklo autorius – meistras iš Veiverių Antanas Glamba.
1964 ( 65?) m. paminklas nugriautas ir užkastas pakelėje prie Jono Žemaičio sodybos.
1989 m. liepos 16 d. Padainupio kaimo gyventojų iniciatyva paminklas atstatytas.
Paminklo granito plokštėje iškaltas įrašas: „MINĖKI PER AMŽIUS/VAIKAMS LIETUVOS/TAS TIKRAS DIDVYRIS/KAS ŽUVO DĖL JOS!/1933.VI.17/25 PADAINUPIO/ŠAULIŲ BŪRYS“.
1992 m.paminklas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Daugiau:
http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/pirmieji-paminklai-lietuvos-lakunams-760902

Lit.:
Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and cultural heritage of the Kaunas region / Kauno rajono savivaldybė, Lietuvos miškų institutas ; [vertėjai Vijolė Arbas, Jeffrey Clarke ; kartografė Zinaida Orlovaitė]. - 2-asis leid.. - Kaunas : V3 studija, 2009.
Pažėrų parapijai – 100 metų / [sudarytojos Marija Ąžuolaitienė, Loreta Vaičienė]. - Kaunas : V3 studija, 2010.

Nuotr. https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Jonučių km. 

Paminklinė kompozicija (kryžius ir paminklinis akmuo) Kazio ir Onos Dagilių sodyboje 1948 m. rugpjūčio 10 d. žuvusiems Tauro apygardos partizanams atminti. 1948 m. šioje sodyboje, įrengtame Tauro apygardos štabo žeminėje , kautynių metu su MGB vidaus kariuomenės 298– ojo šaulių pulko kareiviais ir MGB Garliavos valsčiaus poskyrio stribais žuvo Tauro apygardos vadas Jonas Petras Aleščikas – Rymantas, Žalgirio rinktinės S. Dariaus ir S. Girėno kuopos vadas Juozas Skučas – Šaulys ir šios kuopos žvalgybos viršininkas Kazimieras Brundza – Papartis.
Kryžius pastatytas 1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Garliavos 1– osios grupės vadovo Ričardo Gudaičio ir nario Algirdo Drūlios iniciatyva.
Paminklinė plokštė įrengta 1992 m. gegužės mėn. J. P. Aleščiko sūnaus Jono Rimanto Aleščiko iniciatyva.
Autoriai - P. Petraitis ir A. Švirinas.
2010 m. kompozicija įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Lit.:
Pietų Lietuvos partizanų sritis : atlasas : Dainavos ir Tauro apygardos / [parengė Edita Jankauskienė, Dalia Kuodytė, Rūta Trimonienė, Dalius Žygelis ; žemėlapius parengė Rimantas Žvirblis ; ats. redaktorė Dalia Kuodytė]. - Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2008

http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Kaunas_paminklai.htm

Nuotr.:https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/#

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Pažėrų kaimas, J.Lukšos g.

1933 m. Pažėrų šaulių būrio vado Antano Siminsko iniciatyva Pažėruose pastatytas paminklas,
skirtas Lietuvos Nepriklausomybės 15 – osioms metinėms paminėti. Statybai vadovavo kryždirbys
iš Veiverių A. Glamba. Įrašas stačiakampėje šlifuoto granito plokštėje postamento fasade: „1918-
1933. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBEI 15 metų PAMINĖTI. GINSIU LIETUVOS
NEPRIKLAUSOMYBĘ NESIGAILĖDAMAS NEI SAVO GYVYBĖS. L.S.S. XIV RINKT. 50
PAŽĖRŲ ŠL. BŪRYS“.
1965 m. paminklas buvo nugriautas ir užkastas. 1989 m. liepos mėn. Pažėrų parapijos komiteto
pirmininko A. Pažėros ir komiteto nario L. Bružiko iniciatyva pradėti paminklo atstatymo darbai.
Atstatytą paminklą pašventino Garliavos klebonas monsinjoras A. Gustaitis.
1992 m. paminklas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Lit.: Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono
savivaldybė, 2015 ([Vilnius].

http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Lietuvos_Nepriklausomyb%C4%97s_paminklai_Kauno_rajone

https://www.krs.lt/media/1874/lietuvos_nepriklausomybes_paminklai.pdf

Nuotr.:https://www.krsvbiblioteka.lt//virtualusturas

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Pabartupio km.

1951 m. rugsėjo 4 d., išduotas buvusio bendražygio partizano Jono Kukausko – Gardenio, kautynėse su MGB 2-N valdybos vadovaujama agentų smogikų grupe, Pabartupio kaime žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) visuomeninės dalies politinio skyriaus viršininkas, LLKS atstovas užsieniui Juozas Lukša – Skirmantas, Skrajūnas, Daumantas (daugiau apie jį: http://partizanai.org/i-laisve-1962-28-65/1255-partizanu-vadas-juozas-luksa-daumantas ).
Tarybiniais laikais partizano Daumanto žūties vieta buvo apleista, apaugusi krūmokšniais. Žūties vietą žymėjo kuklus baltas metalinis kryžius ir paminklinis akmuo su įrašu: „JUOZAS LUKŠA DAUMANTAS, ŽUVĘS 1951-LX-4“. 
1999 m., minint 48-ąsias Juozo Lukšos mirties metinės, vietoje balto metalinio kryžiaus atidengtas naujas granito paminklas su šviesiu tautiniu kryžiumi, ryškiai iš tolo matomu tamsioje pamiškėje. Autoriai skulptorius J. Šlivinskas ir architektas J. Mikėnas. Šio paminklo iniciatoriai- Juozo brolis Antanas, J. Lukšos vardo fondas, globojamas Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktoriaus V. Vitkausko, ir Daumanto buvusi žmona Nijolė. Paminklą pašventino prelatas A. Svarinskas. Paminklas mena svarbią mūsų krašto * istoriją. 
2001 m. paminklas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Prie Garliavos – Pažėrų kelio yra pastatyti atitinkami kelio ženklai, nurodantys paminklo vietą.

Daugiau:
https://www.krsvbiblioteka.lt/lt/krastotyros-knygos/34-straipsniai/1917
http://www.partizanai.org/i-laisve-1999-130-167/3362-paminklas-daumantui
http://partizanai.org/i-laisve-1962-28-65/1255-partizanu-vadas-juozas-luksa-daumantas)

Lit.:
https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/partizano-juozo-luksos-daumanto-zuties-vieta/8242
https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/