GARLIAVOS SENIŪNIJA
Garliava, Vytauto g. 21

„Garliaviečių klubui“ įgyvendinus projektą “Dailininko Viktoro Vizgirdos atminimo įamžinimas Garliavoje”, 2007 m. šalia Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastatytas paminklas, skirtas dailininkui V. Vizgirdai atminti.
Autorius dailininkas Kęstutis Lanauskas

Nuotr. Olego Karavajevo

EŽERĖLIO SENIŪNIJA

Minint Ežerėlio įkūrimo 50– metį, 2006 m. birželio 17 d. bendruomenės iniciatyva centrinėje aikštėje pastatyta ąžuolo skulptūra „Ežerėlio miestui – 50". Autorius - skulptorius Algimantas Sakalauskas.
Skulptūros pagrindinis motyvas – legenda apie Ežerėlį. Priekinėje dalyje iškaltas miesto herbas ir žodžiai: „EŽERĖLIO MIESTUI 50 METŲ. 2006". Antroje pusėje – aukotojų vardai.
Paminklas pastatytas už suaukotas lėšas Ežerėlio kultūros centro direktorės I. Strašinskienės iniciatyva.

Lit. ir nuotr.: https://www.krs.lt/savivaldybe/seniunijos/ezerelis/darbai/

DOMEIKAVOS SENIŪNIJA
Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčios kiemelyje

Lietuvių tautos kovas ir netektis nuo Kunigaikščio Vytauto Didžiojo laikų iki šių dienų, atspindi Domeikavoje, priešais Lietuvos kankinių bažnyčią statomas skulptūrų parkas. Parkas statomas ir nuolat papildomas nuo 1996 m.

Priešais Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčią (daugiau: http://domeikava.eu/baznycia/) nuo 1996 m. statomas skulptūrų parkas. Jo tematika susijusi su bažnyčios titulu ir atspindi lietuvių tautos kovas ir netektis nuo Vytauto Didžiojo laikų iki šių dienų.
Skulptūrų parko projektą parengė architektas K. Pempė. Skulptūrų meniniam įvertinimui sudaryta Lietuvos tautodailininkų sąjungos ekspertų komisija (pirmininkas K.Pempė), kuri skelbia skulptūrų konkursus, atrenka geriausius darbus, prižiūrį skulptūrų gamybos procesą bei priima ir įvertina užbaigtą darbą.

Pastatytos skulptūrinės grupės:
1991 m. - kryžius kankinių atminimui su Marijos ir Juozapo skulptūromis. Aut. V. Žilinskas.
1997 m. - 1940 m. okupacijos ir 1941 m. trėmimo atminimui. Aut. V.Žilinskas
1997 m. - Lietuvos partizanų kovoms atminti. Aut. R. Butkuvienė
1998 m. - Negimusiems vaikams. Aut. A .Teresius
1998 m. - Vytauto Didžiojo laikų kovoms atminti. Aut. R. Gaškus
1999 m. - KGB aukoms atminti. Aut. V.Žilinskas
2001 m. - pašventintas akmuo Černobylio katastrofos 15 m. sukakčiai paminėti ir pasodinta 15 ąžuolų,
2005 m. - koplytstulpis Partizanų motinai. Aut. A. Taresius,
2009 m. - koplytstulpis Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Aut. A. Teresius

Skulptūrų parkas atgyja įvairių švenčių metu.

Daugiau: http://domeikava.eu/kultura/kulturos-vertybes/skulpturu-parkas/

Nuotr.: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

„Jis įžvelgė visas tas nuostabias galimybes, kurias jam siūlė tik beribiai horizontai. Jis kibo ir į tokį darbą, į kurį baltarankiai bei saldžialiežuviai nei pažvelgti nenorėjo.“/ dr. Aldona Vasiliauskienė

Pranas Dovydaitis - Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Ministras pirmininkas (vieną 1919 m. mėn.), teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, enciklopedistas, apie 40 periodinių leidinių redaktorius ir leidėjas. Taip pat parašė nemažai mokslinių straipsnių religijos filosofijos, bažnyčios istorijos, kultūros istorijos, gamtos istorijos ir filosofijos, pedagogikos ir kt. klausimais. Prano Dovydaičio darbų reikšmė tarpukario Lietuvos mokslui gretinama su Michailo Lomonosovo veikla Rusijoje.
„....aš ieškau ir randu malonumo padaryti bent kiek žmonėms gera, padirbėt Aukščiausiąjai Tiesai, Gėriui ir Grožiui.“/ P.Dovydaitis
1935 m. Lietuvos valstybė Praną Dovydaitį, kaip ir kitus Vasario 16-osios akto signatarus, apdovanojo žeme. Iš parceliuojamo Prienų dvaro Paprienių kaime, Čekiškės seniūnijoje, jis gavo 20 ha žemės sklypą ir 1938 m. pradėjo čia ūkininkauti. Išėjęs į pensiją planavo iš Kauno į Prienų kaimą parsivežti savo biblioteką, toliau dirbti mokslinį darbą, tvarkyti raštus. Jo planams sutrukdė tarybinė okupacija. 1941 m. birželio 14 d. rytą su šeima suimtas ir ištremtas į Ukrainą. Pokario metais nebaigtas statyti Dovydaičio medinis namas buvo pervežtas prie tuometės Čekiškės vidurinės mokyklos, jame buvo įrengtos klasės. Daugiau apie jį: https://lt.wikipedia.org/wiki/Pranas_Dovydaitis

Buvusios sodybos vietoje Prienų kaime, Čekiškės seniūnijoje,  2002 m. pastatytas paminklinis akmuo su įrašu: „Šioje sodyboje 1935–1941 m. gyveno Nepriklausomybės Akto signataras, profesorius Pranas Dovydaitis. 1941 m. birželio 14 d. ištremtas į Sibirą“.

Kitas paminklas Čekiškėje P. Dovydaičiui atminti – 1996 m., minint jo 110-ąsias gimimo metines, Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklinis kryžius. Kryžiuje įrašas: „Paminklas Nepriklausomybės Akto signatarui, Ministrui pirmininkui (1919 m.), filosofui, teisininkui, žurnalų redaktoriui, profesoriui Pranui Dovydaičiui (1886–1942)". Autorius – tautodailininkas A. Fokas. 2002 m. gegužės 2 d. Kauno * rajono Čekiškės vidurinei mokyklai suteiktas P. Dovydaičio vardas.

2017 m. rugsėjo 1d. Kauno rajono savivaldybės pastangomis Čekiškėje priešais gimnaziją, atidengtas paminklas Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarui, Ministrui pirmininkui Pranui Dovydaičiui (1886-1942). Aut. skulptorius S.Žirgulis.
1975 m. J.Girnius Čikagoje išleido monografiją „Pranas Dovydaitis“, 2001 m. Aldona Vasiliauskienė – monografiją „Akmenuotas patrioto kelias“.

Lit.:
Čekiškė/Antanas Vaičius; Kraštotyros draugijos kauno rajono skyrius.- kaunas: Kalendorius, 2012.- P. 226-243.
http://angelorum.lt/xxa-tikejimo-liudytojai/pranas-dovydaitis-pasaulietis-filosofijos-daktaras-vdu-profesorius- visuomenes-veikejas-1886-1942/
http://www.yrasalis.lt/naujienos/lietuva-atkure-vyrai-4-pranas-dovydaitis/

Nuotr.: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

ČEKIŠKĖS SENIŪNIJA
Čekiškė
Ateities ir Amatininkų g. sąnkryža

2000 m. Čekiškės miestelio 400 metų jubiliejui paminėti pastatytas paminklinis akmuo, ant kurio pritvirtintas herbas ir iškalta data „1600 – 2000“.

 Nuotr. Inesos Krasauskienės

BABTŲ SENIŪNIJA

Šv. Jono šaltinėlio paminklinis ansamblis, kurį sudaro medinis kryžius, paminklinis akmuo nežinomiems Lietuvos kariams, žuvusiems 1940 m. atminti ir Šv. Jono šaltinėlis. Kryžiaus autorius tautodailininkas J.Balčiūnaitis. Ansamblio statybos iniciatorius – Č. Stankūnas. Darbus atlikti padėjo Pagynės, Jugintų kaimų ir Babtų miestelio gyventojai. Pastatytas 1990 m. birželio 24 d.

Nuotr.: http://babtai.puslapiai.lt