VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Ringovės kaimas

Ringovės piliakalnio įkalnėje stovi iš skardos išpjaustytas, baltai nudažytas „Tėviškės angelas". Šis angelas - tikras patriotas, mat jo krūtinėje stūkso Gediminaičių stulpai. Vilkijos parapijos klebono kunigo V.Dudonio iniciatyva, „Tėviškės angelas" ant metalinio stiebo buvo pritvirtintas prie Vilkijos gimnazijos skautų įrengto aukuro. Gimnazijos vadovų nurodymu, jis buvo nupjautas ir padėtas šalia aukuro.

Nuotr.: https://www.kaunorajonas.lt/index.php?module=tourism&;action=view_poi&id=216

VILKIJOS SENIŪNIJA
Vilkija, Bažnyčios g.

Šv. Florijonas katalikų tikėjime yra žmones nuo gaisrų saugantis šventasis.
Norint apsaugoti Vilkijos miestą nuo gaisrų, miesto centre 1999 m. pastatyta Šv. Florijono skulptūra. Aut. skulptorius A.Vaištaras.

Nuotr. iš Kauno rajono savivaldybės archyvo

VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Ringovės km.

Paberžės bažnyčios klebonui, vienam iš 1863 m. sukilimo vadų Antanui Mackevičiui (daugiau apie jį: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/kunigas_antanas_mackevicius__1863_metu_sukilimo_dvasinis_lyderis)- Ringovės kaime, prie namo, kuriame jis buvo suimtas, 1981 m. slaptai pastatytas koplytstulpis. Iniciatorius – Kovo 11– osios Nepriklausomybės Akto signataras, kraštotyrininkas Gediminas Ilgūnas. Autorius liaudies meistras Ipolitas Užkurnys.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1998 m. rugsėjo 19 d. sukilimo vado Antano Mackevičiaus suėmimo vietoje pastatytas paminklinis atminimo akmuo.

Daugiau: https://www.krsvbiblioteka.lt/lt/klubai/34-straipsniai/1965

Lit.: http://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/tragiska-laisves-sauklio-gyvenimo-pabaiga-607093

Nuotr.:https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/#

VANDŽIOGALOS SENIŪNIJA
Vandžiogala, Taikos g. 3

Šaulių kuopos iniciatyva 1933 m. birželio 18 d. miestelio centre atidengtas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės 15 – osioms metinėms paminėti.
Tarybiniais laikais paminklas nugriautas, 1998 m. spalio 25 d., minint 80-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines – atstatytas. Įrašai ant paminklo – „1918–1998. NEPRIKLAUSOMYBEI ATMINTI“. Autorius tautodailininkas Albinas Fokas.

Lit.: http://vandziogala.lt/turizmas/paminklas-lietuvos-nepriklausomybes-15-meciui

                                 JUOZAS NAUJALIS
                                       (1869–1934

RAUDONDVARIO SENIŪNIJA
Raudondvaris, Valančiaus g. 3

Raudondvaris – kompozitoriaus, vargonininko, pedagogo, draudžiamosios lietuviškos spaudos
platintojo Juozo Naujalio (1869–1934) gimtinė.
Daugiau apie jį: https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Naujalis

Gyvenamasis namas stovėjo netoli bažnyčios(Raudondvaris, Valančiaus g. 3). 1956 m. nugriautas (namo aprašymą galima rasti Raudondvario bažnyčios inventoriuje, rašytame 1925 m.). Nugriauto namo vietoje J. Naujaliui atminti, 1969 m. pastatytas paminklas. Paminklas – trikampio formos, 2,45 m aukščio. Fasadinėje pusėje iškaltas užrašas: ,,Juozo Naujalio gimtinė“, pietinėje – data ,,1869–1934‘‘, šiaurinėje – ,,Lietuva brangi“ gaidos motyvas. Autorius – architektas V. Gabriūnas.

Minint J. Naujalio 125-ąsias gimimo metines, Valančiaus gatvėje, prie Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčios, 1994 m. atidengtas skulptoriaus L. Žuklio ir architekto G. Baravyko sukurtas trijų metrų aukščio monumentas.

1989 m. Raudondvario pilies parke pastatyta skulptūra iš granito „Vaidila su varpu“. Skulptūra laimėjo antrąją vietą konkurse J. Naujalio paminklui sukurti. Autorius – skulptorius
Leonas Strioga.

Nuotr.: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

LAPIŲ SENIŪNIJA
Lapės,Mokyklos g. 2B

Nepriklausomybės paminklas Lapėse, pastatytas 1928 m. Lapių klebono kun. Juozo Jaso ir vietos šaulių būrio iniciatyva. Paminklą iš lauko akmenų sumūrijo vietos gyventojas Jonas Labazinas. Akmenis iš lauko apylinkių rinko ir suvežė vietos gyventojai. Paminklo viršuje įmūrytas kalvio Nikodemo Karnilavičiaus iškaltas kryžius, kiek žemiau – Vytis, šonuose pasodinti du ąžuoliukai, o trečiasis – kaip atsarginis – prie klebonijos. Paminklo priešakyje auksinėmis raidėmis įrašyta: „ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ 1918-1928“. Kitose plokštėse įrašai: „PRO PATRIA“ ( „Už tėvynę“) ir „PER ASPERA AD ASTRA“ („Per kančias į žvaigždes“). 1930 m., minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, laikinai buvo pritvirtintas Vytauto Didžiojo paveikslas. Prie paminklo valstybinių švenčių metu vykdavo įvairūs renginiai, iškilmingos rikiuotės.
1935 m. Lapių Šaulių būrys iškilmingai paminėjo Nepriklausomybės šventę. Šventėje dalyvavo tuometinis Kauno miesto burmistras, atsargos pulkininkas Antanas Merkys ir kiti svečiai.
Prie paminklo pokariu buvo palaidoti Eigirgalos miške per lėktuvo katastrofą žuvę septyni rusų karo lakūnai. Vietoj kryžiaus tarybinė valdžia ant laisvės paminklo (1948 m.) uždėjo Stalino biustą. Po Stalino mirties jis buvo nugriautas. 2010 m. spalio 31 d. paminklas atstatytas kunigo Roberto Gedvydo Skrinsko iniciatyva.

Lit.: Lapių Šv. Jono Krikštytojo parapija / Robertas Gedvydas Skrinskas. - Lapės (Kauno raj.) [i.e. Kaunas : Judex], 2008.- P. 111.
https://www.kaunorajonas.lt/lankytinos-vietos/lietuvos-nepriklausomybes-desimtmecio-paminklas/

Daugiau:http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/10/05/mraso_04.html

Nuotr.:https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

LAPIŲ SENIŪNIJA
Mažosios Lapės

Paminklinis biustas Mažosiose Lapėse, kur tarpukariu turėjo dvarą Lietuvos Ministras pirmininkas Antanas Merkys. Pastatytas 1991m. gegužės 25 d. ( daugiau apie A.Merkį : https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=4166&;p_k=1&p_t=158786 ) Autorius skulptorius Gintas Jonkus.

Daugiau:
https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/28d5c1a5-f479-437d-af19-6f52b651ef59

Lit.:
Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius] : Standartų sp.). - 790, [2] p. : iliustr.
https://www.krsvbiblioteka.lt/lt/component/content/article/34-straipsniai/1955-kauno-rajono-paminklai-ministrui-pirmininkui-a-merkiui

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

KULAUTUVOS SENIŪNIJA
Kulautuva

Pastatytas 1938 m., minint Lietuvos Nepriklausomybės 20-metį. Priekinėje dalyje įmontuota plokštė su Gedimino stulpais ir įrašu : ATMINIMUI VISIEMS MIRUSIEMS KOVOSE UŽ LIETUVOS LAISVĘ."MYLĖKIME DIEVĄ IR TĖVYNĘ 1938 M ". 1960 m. paminklas buvo nugriautas ir paskandintas Nemune. Paskandintą paminklą bežvejodamas aptiko kulautuviškis Antanas Januška. Kartu su kaimynu Kazimieru Mikalausku jį iškėlė ir paslėpė daržinėje. 1989 m. Kulautuvos sąjūdžio grupės iniciatyva paminklas atstatytas. 1992 m. įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Nuotr.:https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

KULAUTUVA
Akacijų al.

Šv. Mergelės Marijos paminklas prie gulbių tvenkinio, pastatytas, minint Lietuvos prezidento A.Smetonos 60-metį, 1934 m.  Paminklo autorius – skulptorius Stasys Stanišauskas. Tai puošnios baliustrados supama Šv. Mergelės Marijos marmurinė statula tarp dviejų stilizuotų vazų. Postamento priekinėje plokštumoje yra iškilių raidžių įrašas: "Šv. 1934 m. LX TAUTOS VADO ANTANO SMETONOS AMŽIAUS SUKAKČIAI PAMINĖTI 1874-1934". Paminklo statyba rūpinosi pulk. Augustausko vadovaujamas komitetas. Atidengimo iškilmės įvyko 1934 m. rugsėjo 8 d. 1956 metais paminklas buvo nugriautas, o Šv. Marijos statula perkelta į greta esančios bažnyčios šventorių.  Atkūrus Nepriklausomybę, 1990 m. kovo 11 d., Kulautuvos tub. sanatorijos vadovybė, remiama gyvenvietės administracijos, nutarė paminklą atstatyti. Darbus atliko Kauno restauracinės dirbtuvės. 1990 m. spalio 28 d. Kulautuvoje buvo pašventinta Madonos statula. Paminklo pašventinimo iškilmėse, be gausiai susirinkusių kulautuviškių ir svečių, dalyvavo kunigas Alfonsas Svarinskas (buvęs Kulautuvos vikaras), V. Gudanavičius (buvęs Kulautuvos klebonas), kunigas Ričardas Mikutavičius.

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and cultural heritage of the Kaunas region / Kauno rajono savivaldybė, Lietuvos miškų institutas ; [vertėjai Vijolė Arbas, Jeffrey Clarke ; kartografė Zinaida Orlovaitė]. - 2-asis leid.. - Kaunas : V3 studija, 2009 (Kaunas : Aušra). - 223 p. : iliustr.

Nuotr. Virginijos Tamašauskienės