Pradinis Naujienos Straipsniai

Naujienos

Ką byloja knygos veidas

 

Skaityti

Kauno rajono paminklai - Tremtiniams atminti

Skaityti

Kauno rajono paminklai - Lietuvos kariuomenės vadui Silvestrui Žukauskui

   ZUKAUSK2

KARMĖLAVOS SENIŪNIJA
Ramučių kaimas
Centrinė g. 26

Ąžuolinis koplytstulpis Ramučiuose generolui, vyriausiam Lietuvos kariuomenės vadui Silvestrui Žukauskui atminti. Užrašas: „PIRMASIS NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS KARIUOMENĖS VADAS GENEROLAS SILVESTRAS ŽUKAUSKAS 1860 – 1937“ ( daugiau apie jį: http://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/silvestras-zukauskas/ )
Pastatytas 2010 m. Autorius skulptorius Eugenijus Banys.

Daugiau:

http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=%DEUKAUSKAS%20SILVESTRAS

Lit.:
http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=%DEUKAUSKAS%20SILVESTRAS

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

Kauno rajono paminklai - Jadagonių kaimui atminti

Skaityti

Kauno rajono koplytstulpiai ir stogastulpiai - Tremties dienos atminimui

Tremties dienos atminimui

Koplytstulpis skirtas birželio 14 - tai, 1940-ųjų metų, tremties dienai atminti

Autorius - V. Žilinskas, arhitektas K. Pempė

Nuotrauka iš foto.delfi.lt

Kauno rajono paminklai - KGB kankiniams atminti

Skaityti

Kauno rajono paminklai - Černobylio aukoms atminti

 Paminklas Černobylio aukoms atminti  Ukrainiečių padovanotas „Černobylio varpas“

DOMEIKAVOS SENIŪNIJA
Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčios kiemelyje

Paminklas Černobylio aukoms atminti ir ukrainiečių padovanotas „Černobylio varpas"
Autorius - V.Žilinskas, architektas K. Pempė.
Pastatytas 2006 m.

Penkiems šimtams žuvusių lietuvių atminti pasirinktas penkių šimtų metų senumo ąžuolas. Paminklo viršuje kabo varpas, o virš jo – kryžius šešiais galais, apsaugantis nuo visų nelaimių. Viena metalinė ąžuolo šaka jau nukritusi - tai pagarba žuvusiesiems. Šakoje – penkios žvakidės – po vieną kiekvienam šimtui žuvusiųjų. Viena šaka palinkusi. Tai tie gyvieji, kurie kovoja už savo gyvybę.

Černobylio varpas – Ukrainos dovana Domeikavos bažnyčiai.

Nuotr. iš www.xxiamzius.lt

Kauno rajono paminklai - Lietuvos partizanų motinai

Skaityti

Kauno rajono kryžiai- Kryžiai Domeikavoje

  

Skaityti

Stepukonienė Inga

 stepuk

LITERATŪROLOGĖ, KULTŪROS ISTORIKĖ, HUMANITARINIŲ MOKSLŲ DAKTARĖ, PEDAGOGĖ, VERTĖJA.

Gimė 1971 m. Garliavoje, Kauno r.

Baigė Garliavos II-ąją vidurinę mokyklą. 1993 m. Vytauto Didžiojo universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. 1995 m. įgijo literatūrologijos magistro diplomą. Nuo 1996 m. dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros katedros lektore. 1997–2000 m. literatūrologijos krypties doktorantė. 2001 m. VDU apgynė humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. 2001–2016 m. Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytoja. 2001–2003 m. – VDU B. Vaškelio Literatūrinės komparatyvistikos centro mokslo darbuotoja, Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų Lietuvių kalbos katedros lektorė. 2016–2017 metais – VDU Letonikos centro mokslo darbuotoja. 2012 m. suteiktas docento pedagoginis vardas. Tais pat metais pelnė aktyviausio VDU docento apdovanojimą (už mokslinę produkciją). 2015 m. suteiktas „Metų garliaviečio“ švietimo srityje apdovanojimas. [1] 2018 m. liepos 6 d. už aktyvią kultūrinę ir pedagoginę veiklą apdovanota Kauno rajono III lygio Garbės ženklu.
Nuo 2017 m. eina docentės pareigas Vilniaus universiteto Kauno fakultete.
Mokslinių interesų sritys: lyginamoji literatūra, literatūrinė baltistika, lietuvių švietimo ir pedagogikos istorija, lietuvių spaudos istorija, lituanistikos pedagogika, regionistika.
Mokslines monografijos:
„Naujausias lietuvių ir latvių romanas: raidos tendencijos 1988–2000-aiais“ (Kaunas, VDU, 2006),
„Roberto Keturakio kūryba“ (Kaunas, „Naujasis lankas“, 2011),
„Garliava. Laikas ir žmonės“ (Kaunas, Pasaulio lietuvių centro l-kla, 2012),
„Švietimas Pakaunės krašte: mokyklos ir mokytojai“ (Kaunas, Eurispauda, 2017),
knygos sudarytoja – „Žydai Pakaunėje“ (Kaunas, „Naujasis lankas“, 2018).[2]
Knygnešiai ir knygnešystė Pakaunės krašte; aut. Inga Stepukonienė. - Kaunas: Eurispauda, 2020, 552 p. ISBN: 978-609-8261-10-3.
Publikavo gausius straipsnius lietuvių kalbos ir literatūros dėstymo metodikos, literatūrinės baltistikos, lietuvių spaudos istorijos, lietuvių švietimo istorijos, lietuvių poezijos, vertimo teorijos klausimais.[3] [4]
Skaitė pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose užsienyje, surengė daugybę seminarų bei viešų paskaitų mokytojams ir plačiajai visuomenei.

Daugiau apie ją: http://stepukoniene.blogas.lt/
https://bbf.lt/LmcfB
Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Inga_Stepukonien%C4%97
Nuotr.: https://bbf.lt/eUxVr