Kauno rajono dvarai ir pilys - Raudondvario dvaras-pilis

RAUDONDVARIO DVARAS
Raudondvario seniūnija

Raudondvario pilies dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Dvaras stūkso Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos, 9 km. nuo Kauno Jurbarko kryptimi. Raudondvario ansamblio pagrindinis pastatas – XVII a. antrosios pusės pilis–rūmai su bokštu. Rūmai, kartu su 3,8 ha parko teritorijoje išsidėsčiusiais dviem oficinų pastatais, oranžerija, arklidėmis ir ledaine, sudaro vieningą dvaro ansamblį. XVI a. antroje pusėje dvaras priklausė Kauno pakamoriui Vaitiekui Deltuviškiui. Nuo XVII a. Raudondvarį valdė iškiliausi Lietuvos didikai : Mstislavlio kaštelionas, Gulbinų seniūnas Jonas Eustachijus Kosakovskis, kunigaikščiai Jonušas ir Boguslavas Radvilos. Po 1654-1661 m. karo su Rusija kunigaikštis B. Radvila Raudondvarį pardavė J. K. Vorlovskiui, nuo XVIII a. Raudondvario savininkai - didikai Zabielos.

1819 m. dvarą nupirko plk. grafas M. Tiškevičius. Tiškevičių giminei dvaras priklausė iki Pirmojo pasaulinio karo.
Išlikusiame Raudondvario pilies dvaro architektūriniame ansamblyje ryškiausiai išlikę paskutiniųjų dvaro valdytojų grafų Tiškevičių giminės veiklos pėdsakai. Po 1831 metų gaisro, sudegus mediniams dvaro pastatams, grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius statydino naują, jau mūrinį dvaro ansamblį. Yra žinoma, kad šiuo laikotarpiu čia dirbo garsūs architektai: lietuvis Jonas Margevičius, Jokūbas Voleris iš Prūsijos ir italas Lauras Cezaris Anikini. Valdant Tiškevičiams pilis tapo ištaiginga grafų rezidencija, kurioje buvo sukauptos didžiulės paveikslų, meno dirbinių, retų knygų bei egzotiškų augalų ir gyvūnų kolekcijos.
Pirmojo pasaulinio karo metu Raudondvaryje buvo vokiečių vyr. okupacinės valdžios (Oberosto) valdybos būstinė. Kurį laiką čia gyveno vokiečių rašytojas Arnoldas Cveigas.
Tarpukario metais dvaras nusavintas ir išparceliuotas. Dvarui palikta 40 ha žemės, kai kurie pastatai nugriauti. Buvusiame žirgyne įrengta salė pamaldoms, pilis atiteko Lietuvos moterų globos komitetui, joje įkurdinta vaikų prieglauda. 1943 m. rūmuose veikė nacių zonderkomanda „Pflau“.
Po Antrojo pasaulinio karo dvare įsikūrė Raudondvario MTS, nuo 1957 m. – Žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo institutas.
Suprasdama istorinio paveldo svarbą, instituto vadovybė 1959 m. užsakė rūmų tyrimus ir jų atstatymo projektą (archit. S. Čerškutė ir V.Jurkštas).
1962 - 1967 m. iš dalies restauruoti ir rekonstruoti rūmai, juose įkurta instituto biblioteka.
1994-1995 m. atidarytos lietuvių muzikos patriarcho J.Naujalio gyvenimo ir kūrybos bei Raudondvario ir grafų Tiškevičių istorijos ekspozicijos, 2002 m. įkurtas J. Naujalio memorialinis muziejus.
2008 m. Kauno rajono savivaldybei perėmus Raudondvario dvaro sodybą, per keletą metų įgyvendinti keturi ES remiami projektai, kurių dėka dvaro sodybos kompleksas renovuotas. 2012 m. pavasarį – vasarą parko teritorijoje atkurti želdynai ir gėlynai, kuriuose puikuojasi į dvarą sugrąžintos senosios rožių veislės. Dvare vyksta Kauno rajono civilinės metrikacijos santuokos, konferencijos, koncertai, valstybinių dienų minėjimai.

Daugiau :http://www.raudondvariodvaras.lt/

Nuotr. Alinos Ovčiarovienės, 2015 m.