Kauno rajono Bažnyčios - Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia

GARLIAVA
Bažnyčios g.3

Varšuvos kunigaikštijos ir Lenkijos seimų atstovas, daugelio Garliavos krašto žemių ir dvarų savininkas Juozas Godlevskis (1773–1867 m.) savo žemėje 1809 m. pastatė iki šių dienų veikiančią mūrinę bažnyčią. Senieji garliaviškiai mena legendą apie šią bažnyčią. Esą žiemą, per didžiulę pūgą, grafas važiavęs rogėmis namo, pasiklydęs ir jį užpuolę vilkai (vietovė tuo metu buvo miškinga). Grafas meldęsis, prašęs Dievo jį išgelbėti, o už tai davęs įžadą toje vietoje pastatyti bažnyčią.
Į bažnyčios statybos darbus buvo sukviesta daugybė baudžiauninkų, kurie pavilioti gražių pažadų atbėgo iš gretimų žemių ir dvarų. Baudžiauninkus J. Godlevskis apgyvendino dabartinėje J.Gabrio gatvėje, vadinamajame „Jurzdike“, vėliau skyrė po margą žemės. Aplink bažnyčią iš abiejų pusių pradėti statyti namai, ėmė kurtis miestelis.
1823 m. bažnyčią konsekravo Seinų vyskupas Čiževskis. 1826 m. įkurta Garliavos parapija. XIX a. ir XX a. pirmojoje pusėje katalikiškas gyvenimas Garliavoje buvo itin aktyvus, nes Garliava buvo dekanato centras. Jam priklausė Aleksoto, Tabariškių, Kampiškių, Pažėrų, Veiverių, Skriaudžių, Ąžuolų Būdos, Margininkų ir Pakuonio parapijos, iš viso 10 aplinkinių bažnyčių. Į Garliavos bažnyčią nuolat atvykdavo kunigų iš kitų parapijų, čia vykdavo reikšmingi dekanato narių susibūrimai. 1898 m. bažnyčioje lankėsi Seinų vyskupas Antanas Baranauskas. Garliavos kunigai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilimo įvykiuose. Už politinę neištikimybę klebonas K.Vaišnora buvo kalintas, o kun. J.Bartusevičius ir kun. M. Radziukynas ištremti į Sibirą.
Pirmojo pasaulinio karo metu Garliavos apylinkėse vyko didžiuliai mūšiai. Rusų armija, ruo-šdamasi ginti Kauną nuo vokiečių, šioje vietovėje statė gynybinius įtvirtinimus. (Kauno tvirtovės III fortas). Mūšių prie Garliavos metu rusų armija bandė sunaikinti bažnyčią, tačiau susprogdino tik jos bokštus, apgadino sienas, sudegino klebonijos pastatus. Iki 1923 m. bažnyčia buvo suremontuota, o 1935 m. pagal architekto Stasio Kudoko projektą atstatyti ir bokštai. Bažnyčioje įrengti elektriniai vargonai – vieni pirmųjų Lietuvoje (pirkti Vokietijoje). Šventorius aptvertas aukšta mūrine tvora su koplyčiomis ir arkiniais vartais. Priešais bažnyčią pastatyta dviejų aukštų mūrinė klebonija (dabartiniai parapijos namai), kurioje gyveno kunigai, svečiai, veikė raštinė. Už klebonijos plytėjo didžiulis kiemas su tvenkiniu ir ūkiniais pastatais. Tarybiniais laikais klebonijoje veikė ligoninė. 2004 m. pastatas restauruotas, čia vyksta įvairūs renginiai.
1924 m. įkurtas Lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius, veikė Garliavos moterų tretininkių organizacija. 1931 m. vikaru dirbo kunigas Mykolas Krupavičius, krikščionių demokratų partijos kūrėjas, politikas, inspiravęs Lietuvoje žemės ūkio reformą. Visoje Lietuvoje garsėjo 1912 m. įkurtas Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios choras, kuriam 1971–1996 m. vadovavo vienuolė vargonininkė sesuo Inocenta Zuzana Miliūtė (1915–1997 m.). 2012 m. įsteigta Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos skyrius.
2009-aisiais, jubiliejiniais metais į bažnyčios bokštą įkelti trys nauji varpai (di¬džiausio varpo fundatorius – parapijietis Albertas Cikanavičius). Bačnyčioje esančios stacijos (14 vnt.) ir paveikslas „Mykolas Arkangelas“ įrašyti į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Daugiau : http://www.garliava.lt/baznycia/

Lit.: Garliava: laikas ir žmonės : monografija / Inga Stepukonienė ; Pasaulio lietuvių centras. - Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016.- P. 361-396.
Vilkaviškio vyskupijos bažnyčios : [iliustruotas žinynas]. - [Kaunas] : Terra publica, [2011] (Kaunas : Spaudos praktika). - 227, [1] p. : iliustr.- P. 18-20.

Nuotr.: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/