Padleckas Stasys
VARGONININKAS, MUZIKOS MOKYTOJAS, CHORVEDYS
Gimė 1907 m. kovo 20 d. Pavietavos k., Seredžiaus valsč., Jurbarko raj.
Vyriausiasis gausios Stanislavo ir Antaninos Padleckių šeimos (šeši sūnūs ir trys dukros) sūnus. Tėvai ir visi vaikai buvo muzikalūs žmonės, o trys – Stasys, Juozas ir Antanas tapo muzikais profesionalais. Bendrąjį pradinį išsilavinimą Stasys gavo Juodaičių (Jurbarko raj.) pradžios mokykloje, o vėliau baigė Vilkijos (Kauno raj.) gimnazijos aštuonias klases.
Keletą metų dirbo įvairius lauko darbus, padėdamas tėvams išlaikyti 20 hektarų ūkį ir išmaitinti gausią šeimą. Jausdamas didelį potraukį muzikai, 1929–1931 m. mokėsi vargonuoti pas Seredžiaus vargonininką Joną Šukį, taip pat lankė ir Juozo Naujalio vargonininkų kursus Kaune. 1931 m. subūrė Padleckių šeimos vokalinį oktetą, išmokė jį apie 20 dainų ir koncertuodavo gegužinėse bei klojimų vaidinimų vakaruose. Pradėjęs vargonininkauti Seredžiuje, vadovavo pavasarininkų ir šaulių chorams, dirbo su Belvederio aukštesniosios pienininkystės mokyklos moksleivių choru.
Nuvykęs į Klaipėdos kraštą, 1937–1939 m. dirbo Juknaičių (Šilutės raj.) pašte, subūrė jaunimo chorą. Vokiečiams okupavus Klaipėdą, pasitraukė į Šeduvą, o paskui persikėlė į Šiaulius. Čia dirbo pašto agentūroje, buvo įstojęs į muzikos mokyklą. 1939–1944 m. dirbo pašto agentūrose Seredžiuje (1939–1940 m.), Labanore (1940–1942) m. ir Kaune (1942–1944 m.).
1944–1948 m. vargonininkavo ir vadovavo chorui Betygaloje (Raseinių raj.), nuo 1948 m. rudens pradėjo mokytojauti Krakių (Kėdainių r.) vidurinėje mokykloje ir vadovauti moksleivių chorams. 1950–1960 m. gyveno ir dirbo Dotnuvoje. Vadovavo Lietuvos žemės ūkio akademijos ir vidurinės mokyklos chorams bei pučiamųjų orkestrui, neakivaizdiniu būdu choro dirigavimą studijavo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikume.
1960 m. persikėlęs gyventi į Kauną, S. Padleckas vadovavo Kauno rajono Vilkijos, Ežerėlio, Altoniškių kultūros namų chorams, vokaliniams ansambliams ir pučiamųjų orkestrams. Kurį laiką dirbo su A. Kvedaro miškų ūkio technikumo Girionyse meno mėgėjų kolektyvais. Chorus ir pučiamųjų orkestrus parengdavo Kauno rajono ir respublikinėms dainų šventėms. Nuo 1970 m. dar kurį laiką vargonininkavo savo gimtinės parapijoje Juodaičiuose.
S. Padleckas choruose ir pučiamųjų orkestruose išugdė daug dainininkų ir muzikantų. Jis dirigavo daugelio rajonų dainų šventėse, sukūrė dainų chorams ir vokaliniams ansambliams. Išpopuliarėjo jo dainos „Gimtinė“ (paskelbta brolio Juozo Indros vardu), „Jaunystės šventė“, „Baltijos bangelė“, „Gražiausia šalis“, „Daina apie žemę“ ir kt. Kai kurios chorvedžio dainos skambėjo Kauno rajono dainų šventėse. Sukūrė keletą dvibalsių mišių bei giesmių.
Išaugino du sūnus – Romą ir Ovidijų, abu kvalifikuoti inžinieriai ir dideli muzikos bei šokio mėgėjai. Chorvedžių Stasio ir Antano Padleckių brolis Juozas Indra (1918–1968 m.) – žinomas kompozitorius, dainininkas (tenoras) ir dirigentas. Apie jį muzikologė Ona Narbutienė 1975 parašė ir išleido monografiją „Juozas Indra“.
Mirė 1986 m. kovo 25 d. Kaune